Krapštydama tašėje piniginės, į parduotuvę įžengė Amelia. Uždariusi duris, lėtai nuvarė prie prekystalio.
- Kur... ta...mano...pin... o! Radau! - iš tašės išsitraukusi tamsiai rudą odinę piniginę, Amė žvilgtelėjo į žilstelėjusį pardavėją pusiniais akinukais.
- Sveiki. Man reikia alavinio katilo, darbinių pirštinių iiir svrastyklių,- išdėstė mergina, pbandydama prisiminti tą reikalingų daiktų sąrašą.
Kai senukas viską sudėjo ant prekystalio, Amelia sumokėjo ir šyptelėjusi susirinko pirkinius.
- Viso gero,- atsisveikino ir ištipeno lauk.
